pasakoti

kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis

byloti (tarm.)

dudenti

dudėti

klegėti (juok., prk.)

niūkti

sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)

šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)

žosti

2. dalyvauti pokalbyje

dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)

3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą

apsakinėti (šnek.)

apsakoti (tarm.)

belsti

gražbyliauti

pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)

poringauti (stp.)

porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)

posmelėti

posmuoti

postringauti

rentauti

retuoti

ręsti

sakalioti

sakoti

sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)

senauti (tarm.)

skelbauti

stėnauti (tarm.)

teikti

vingrauti (tarm.)

švėnoti (tarm.)

švėpulti (tarm.)

4. kalbėti niekus

amalioti (tarm.)

ausčioti

aušuoti

babaliuoti

balabasyti

balazyti

balbatuoti

barbasuoti

barškaliuoti (tarm.)

baškėti (tarm.)

blabėti (tarm.)

blerbesuoti (tarm.)

blerbti

blerbėti (tarm.)

bliaunyti

bliurbti

bliurbėti

braizgoti

dardėti

dodoti

drioksti

dykąją aušinti (tarm.)

gargėti

glergėti

gvėrauti (tarm.)

katėti

kiauroti (tarm.)

kleketuoti

klekėti

kliaugėti

lalėti (niek.)

larlėti

lazgėti

liežuviu malti (šnek.)

liežuvį plakti (tarm.)

liurškėti

losnoti

loti

meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)

ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)

plempti

pleperuoti

plepetuoti

plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)

plerškėti (šnek.)

pleškėti (šnek.)

pliaugoti

pliaukšti (šnek.)

pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)

pliaupti (tarm.)

pliauzaroti (šnek.)

pliauzyti (tarm.)

pliopti (tarm.)

pliurkšti (slp.)

pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)

putarnoti (slp.)

railinti (slp.)

raipetoti (slp.)

rairuoti (slp.)

rėzgauti (slp.)

skalatyti

skrabaliuoti

suopti

talaluoti

talatuoti

talažyti

taraliuoti

taranduoti

tarkšti (mžb.)

tarškaliuoti

tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)

taukšti

tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)

tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)

tevernoti

trailiuoti

tramaliuoti (tarm.)

tratenti

tratėti (tarm.)

traškėti

treškėti

tvoksti

tvoroti

ulbėti

vambryti

vamparioti (stp.)

vampasyti (šnek.)

vamploti (šnek.)

vampyti (ret.)

vapalioti (tarm.)

vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)

varzmukauti (šnek.)

varėzgoti (šnek.)

vaurioti

veblenti

veblėti (pgrb.)

vebrėti (menk., tarm.)

vepezoti (šnek.)

vepėti (šnek.)

vėburti

vėzguroti (šnek.)

zambatyti (šnek.)

zambyti

zaunyti

zvėgoti (tarm., šnek.)

čerekuoti

čeventi

čežėti

čiaukšti

čiauškuoti

čiauškėti

čiulbėti

štorauti

švampti (šnek.)

švankšti

švarkšti

švarnoti

švokšti

švoti

švotroti

žabalduoti (šnek.)

žiopčioti (menk.)

žiovaliuoti (menk.)

5. kalbėti vos girdimai

kiukėti (šnek.)

kugždenti (tarm.)

kugždėti

kuštenti (plg.)

kuštėti

kuždenti (tarm.)

kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)

lementi (plg.)

vapenti

vapnoti

vapčioti

vebždėti

čiučenti

šapenti

šapėti (šnek.)

šapšėti

šepšėti

šiušenti

šiušėti

šnabždenti (tarm.)

šnabždėti

šnibždenti (tarm.)

šnibždėti

švabenti

švabėti

švabždėti

švagždenti

švagždėti

6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos

armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti

7. kalbant apie maža vaiką

tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)

8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu

gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti

9. kalbėti nesamones, be sąryšio

kejoti

klaikuoti

klejoti (malon., vaik.)

kliedėti

paistyti (tarm.)

samalioti

sapalioti

svaitėti (tarm.)

svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)

varmalėti (tarm., šnek.)

10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti

drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)